BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Helovinas

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė[1]) − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės.
Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. krikščionių bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialiais kostiumais, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Pavadinimas Helouvynas (ang. Halloween) kilęs iš senosios anglų kalbos.
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.

Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes - vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių - Svetimas, Grobuonis ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Helouvyno išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.
Helouvyno metu paplitę karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale.

Tradiciškai būdavo įprasta juos duoti po namus vaikščiojantiems kostiumuotiems vaikams, panašiai, kaip Lietuvoje Užgavėnių metu būdavo dalinami blynai. Tačiau šis paprotis sparčiai nyksta, tėvams neišleidžiant vaikų dėl paplitusių mitų apie dalijamus užnuodytus ar smeigtukų prikaišiotus obuolius.[2] Nors apsinuodijimų iš tiesų yra pasitaikę, praktiškai visais tokiais atvejais kalti būdavo patys apsinuodijusių vaikų tėvai.[3]

Airijoje iki šių laikų išlikęs paprotys kepti tam tikrą specialų pyragą su razinomis - barmbraką (airiškai Báirín Breac). Prieš kepimą į tešlą įdedama moneta ar žiedas. Pasak papročio, kas ras savo pyrago gabalėlyje tą įdėtą žiedą, per ateinančius metus susiras savo tikrąją meilę.

Svarbus helouvyno maistas, ypač JAV, yra moliūgas. Ir patiekalai iš moliūgo, ir moliūgo sėklos, ir moliūgo formos saldainiai ar kitoks maistas. Dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams yra dalinami saldainiai.

Rodyk draugams




ruduo



Spalis

Spalis yra dešimtasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas Octōber reiškia aštuntasis mėnuo.

Lietuviški pavadinimai – Pagrūzdis, Pažaliuokis, Varninis, Bobvarnis (pas kupiškėnus).
Normaliais (ne keliamaisiais) metais spalis prasideda tą pačia savaitės diena kaip ir sausis.
Spalį dienos ilgumas yra nuo 12 iki 10 valandų, Saulė vidutiniškai šviečia apie 100 valandų. Vidutinė spalio temperatūra + 7,2 °C šilumos. Paprastai spalio pradžioje būna vadinamoji “bobų vasara”. Oras įšyla iki + 20 °C ir daugiau (spalio temperatūros rekordas - 26 °C šilumos). Tačiau, mėnesio pabaigoje vidutinė paros temperatūra jau krenta žemiau 5 °C; Spalį lapus numeta beveik visi medžiai, baigiasi augalų vegetacija.

Meteorologiniai reiškiniai būdingi rudeniui, arba jau žiemai - lietus, šlapdriba, dulksna, rūkas, sniegas. Jei spalis šaltas, gali ir pasnigti. Gausus šlapias sniegas gali išlaužyti medžius, dar nenumetusius lapų, ar visai išversti tuos, kurių šaknys pavargo. Būna, kad žemę sukausto gruodas. Žemiausia spalio temperatūra - 15-20 °C šalčio. Jei spalį dar sugriaudėja perkūnija, žiema turėtų būti nešalta

Rodyk draugams