BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Sveikinu visus,visus:)

Sveikinu visus su šia nuostabia šeimos švente:)tikiuosi visi gavo dovanų,nors ir nebrangių,bet skirtų iš visos širdies:) Smagios dienos,malonių akimirkų ir daug mielų dovanėlių,bei šventiškos nuotaikos,o jei jos nėra patys ją sukurkit:)Kaip mano mama sako:”Jei aš nepadarysiu niekas nepadarys”.Tad linkiu patiems padarytti šventę,jei jos niekas nedaro:)Pasidžiaukit viskuo ką turit. AMLIV

Rodyk draugams




Kalėdos

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britiškų Kalėdų tradicijų išpopuliarinimo literatūroje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Krikščioniškosios Kalėdos

Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Pasekėjų manymu, Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją (pranašą). Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų Karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių. Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną, nors dėl tikslios gimimo datos nėra vieningos nuomonės.

Tradicijos Lietuvoje

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.

Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas. Pranė Dundulienė mano, kad Kalėdų senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių, aukodavo namų dievams, vaizduodavo būsimąją magišką sėją. Vėliau kalėdojimo apeigas pradėjo atlikinėti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus, persirengę gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis. Ypač svarbų vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.

Kadangi manyta, jog per Kalėdas namuose renkasi vėlės, kartais kaip avys ar žalčiai, buvo atliekamos apeigos su avimis ir žalčiais.

Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Dainose garbinama sugrįžtanti saulė. Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti. Sugrįžtanti saulė giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip. Dažnas žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis. Saulė vaizduojama žydinti, besidabinanti, besimainanti.

Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Neaišku, ar buvo puošiamos pačios šakos. Eglės šakas dažnai puošdavo mediniais išdrožtais papuošimais.

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.

Rodyk draugams




Kūčios

Kūčios – gruodžio 24 d., Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė.

Kūčiomis taip pat vadinamas patiekalas, kuriuo tą dieną būdavo vaišinamos prosenių vėlės.
Tradicijos

Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių dieną buvo draudžiama malti, skaldyti malkas, kulti, nes triukšmą sukeliantys darbai būsimą vasarą sukelia audringus debesis su krušomis. Pasiruošę šventėms žmonės pagal apeigas prausdavosi. Pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, paskui prausėsi moterys. Vėlesniais laikais prausdavosi pirtyse ar kubiluose.

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo ir pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę ir statydavo patiekalus. Pastatydavo žvakių, kartais – nekultą rugių pėdą, pavoždavo po puodu akmenį. Prie stalo pakviesdavo kaimynystėje esančius bešeimius, samdinius. Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos, laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto būdavo atiduodama vėlėms, paaukojama dievams. Per Kūčias taip pat kūrendavo ugnį, degindavo šiaudų kūlius ar trinką, kurią buvo pervilkę kaimo gatve persirengėliai.

Verti dėmesio yra Kūčių burtai. Iš po staltiesės būdavo traukiamas šienas: ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą. Kokių grūdų po šienu šeimininkas rasdavo daugiausiai, tokių daugiausiai ir sėdavo, nes jų derlius turėjęs būti geriausias. Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškė derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų. Smarkus vėjas – daug riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug lijo, tikėtasi gerų miežių. Vaismedžius, kad duotų daug vaisių, apvyniodavo šiaudų grįžtėmis, per kurias buvo išsunkė išvirtus žirnius. Kuo geriau pašerdavo gyvulius.

Paplitę vedybų būrimai: iš kurios pusės šunys loja, iš ten tikėkis piršlių; kiek sugeba atnešti malkų vienu ypu – porinis skaičius reiškia, kad mergina ištekės ir panašiai. Dažnas būrimas su veidrodžiu, vandeniu. Sakyta, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie išpranašauja ateitį. Vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis.
Valgių simbolika

Pagrindiniai Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos. Tačiau valgių, ir tai tik vieno kito, simbolika težinoma labai mažai daliai gyventojų.

1. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį (Marijampolės, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Vilkaviškio raj.). Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys (Pasvalio, Vilkaviškio raj.).

2. Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras (Prienų, Rokiškio raj.). Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius (Prienų raj., Skriaudžiai). Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis (Rokiškio raj., Panemunėlio apylinkė). Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.

3. Kviečiai. Žinomi du aiškinimai:

a) kviečiai – skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos (Kėdainių raj., Josvainiai) ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit“, (Kupiškis);

b) kviečiai siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius (Jurbarko raj., Žindaičių apylinkė; Plungė).

4. Grūdų mišinys. Žinomi keturi aiškinimai:

a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų (Klaipėdos raj., Veiviržėnų apylinkė; Biržų raj., Saločių apylinkė);

b) kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai (Utenos raj., Tauragnų apylinkė);

c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto – žirnių, pupų ir kviečių (Plungė);

d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras (Klaipėdos raj., Gargždai).

5. Medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

6. Prėskučiai. Žinomi trys paaiškinimai: a) tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę – meilės vakarienę; b) į juos pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai; c) prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti (Ignalinos raj.).

7. Žuvis ir silkė yra pasninko valgis: a) primena apaštalus, kurie buvo žvejai; b) primena Dievo stebuklą prie Samareto – Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos; c) žuvies galva simbolizuojanti Kristaus kankinimo įrankius (Zarasų raj.m Antazavės apylinkė).

8. Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų (Ignalinos raj.).

9. Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis (Klaipėdos raj., Veiviržėnai).

Rodyk draugams




Kalėdinis aguonų keksas


Ingredientai:

250 gramų aguonų,
200 gramų cukraus,

6 Kiaušiniai,
40 gramų džiūvėsėlių,
Vanilinas, truputį

Gaminimas:

Kiaušinių tryniai ištrinami su cukrumi, suberiamos nuplikytos ir 2 kartus sumaltos aguonos. Vėliau sudedami išplakti kiaušinių baltymai, suberiami džiūvėsėliai ir vanilinas.
Paruošta tešla sudedama į aliejumi išteptą formą ir kepama gana karštoje orkaitėje apie 30 min.

Rodyk draugams




Savaitės orai….

Savaitės pradžioje virš Lietuvos dar eis rungčių Vakarų Europą apimantis žemo slėgio laukas ir virš Rytų Europos besiplečiantis anticiklonas. Daugiau galimybių šioje kovoje turi šaltasis anticiklonas, kuris antroje savaitės pusėje jau užvaldys ir Lietuvą.

Pirmadienį ši kova dar bus gana atkakli, lydima sniego, vis dar nerimstančio vėjo, pustymo ar pūgos. Pietryčių vėjo gūsiai artimiausią naktį dar daug kur sieks 15-18 m/s, dieną vyraus 12-14 m/s vėjo greitis, tačiau pavieniai gūsiai vietomis dar gali siekti virš 15 m/s. Žemiausia temperatūra naktį Žemaitijoje kris iki 6–8, pajūryje 3–5, rytiniuose rajonuose iki 9-11 laipsnių šalčio. Aukščiausia temperatūra dieną rytiniame šalies pakraštyje svyruos apie 7-9 laipsnius, vakariniuose rajonuose apie 5-6, pajūryje apie 3 laipsnius šalčio.

Vilniuje taip pat snigs ir pustys, protarpiais pūstelės smarkus pietryčių vėjo gūsis, naktį bus apie 9, dieną apie 7 laipsnius šalčio.

Antradienį bus debesuota, ir protarpiais vis dar snigs. Pietryčių vėjas lėtai silpnės, tačiau dar bus pajėgus pustyti sniegą. Įš rytų lėtai smelksis šaltesnis oras. Naktį rytiniuose rajonuose temperatūra jau kris iki 13 laipsnių, vakariniuose rajonuose žemiau 8-10 laipsnių šalčio dar neturėtų nuslūgti, dieną svyruos tarp 6-11 laipsnių.

Trečiadienį debesys vis dar dengs dangų, kris sniegas. Tačiau silpnėjant pietryčių vėjui jau mažiau pustys. O šaltis iš rytų lėtai smelksis ir toliau. Naktį kraštiniuose rytiniuose rajonuose temperatūra jau nukris iki 15 laipsnių šalčio, o ir Vakarų Lietuvoje daug kus nuslūgs žemiau 10 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos tarp 8-13 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienio naktis dar bus debesuota, daug kur truputį pasnigs. Dieną debesys jau ims retėti, žymesnio sniego nenumatoma. Pietryčių, rytų vėjas dar labiau susilpnės ir pustyti jau neturėtų. Temperatūra naktį kris nuo 12 iki 17 laipsnių šalčio, dieną temperatūra didesnėje šalies dalyje išliks žemesnė nei 10 laipsnių šalčio.

Penktadienį dangus išsigiedrys, vėjas nurims, įžengs stingdantis šaltis. Temperatūra naktį daug kur pasieks 18-20, vietomis iki 24 laipsnių šalčio, dieną vyraus 12-15 laipsnių šaltis.

Savaitgalis numatomas sausas ir labai šaltas. Temperatūra naktimis vietomis gali kristi ir žemiau 25 laipsnių šalčio, dienomis gali nepakilti aukščiau 15 laipsnių šalčio. Šeštadienis bus ramus, o sekmadienio dieną ims stipriai pūsti pietryčių vėjas, vėl pradės pustyti.
Brrrrrr…..dabar pusto, o kai nustos pustyt šals…..aaaaa kokia žiema:DDDD AMLIV

Rodyk draugams




Gerumas

Gerumas vertingesnis už grožį.
H. Heinė

Vidinis žmogaus gerumas - tai saulė. V
. Hugo

Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.
Liudvigas van Bethovenas

Dėl turto tampa negeri, dėl gerumo tampa neturtingi.
Kinų patarlė

Kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo.
R. V. Emersonas

Geriems būti geram ir geram būti negeriems — štai didžiausias gerumas. Lao Dzė
Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi? Konfucijus
Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso. Seneka
Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi. Vytautas Didysis
Gerbti reikia tą, kuris yra dosnus, o ne tą, kuris gali būti dosnus. N. Makiavelis
Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas nuo jam daromų geradarybių tampa dar piktesnis. B. Mikelandželas
Gera širdis — tikras auksas. V Šekspyras
Geriausias būdas prisiminti gerus darbus — juos kartoti. E. Bekonas
Be tikėjimo žmogus negali pažinti nei tikrojo gėrio, nei teisingumo. B. Paskalis
Kad būtume pakankamai geri, turime būti truputėlį geresni negu reikia. K. Mapivo
Dosnumui nereikia užmokesčio, jis visada pats save apdovanoja. I. De Livris
Tiek protui nėra nieko per didelio, tiek gėriui nėra smulkmenų. Žanas Polis Sartras
Nežinau jokių pranašumo požymių, išskyrus gerumą. L. Van Bethovenas
Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresnius. J. V. Gėtė
Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. J. V. Gėtė
Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis. J. V. Gėtė
Stipresniojo grasinimas mane visados verčia pereiti į silpnojo pusę. Fransua Renė Šatobrianas
Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blogį, nes nuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jausti pareigą atsilyginti už jį gėriu. N. Gogous
Gerasis susiranda žemėje rojų, o piktasis čia iš anksto mėgaujasi savo pragaru. H. Heinė
Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus. A. Šopenhaueris
Pirmiausia būkite geri; gerumas nuginkluoja daugumą žmonių. Ž. B. Lakorderas
Būkite ne paprasčiausiai geri, o geri dėl ko nors. H. D. Toras
Nepakanka nekenkti — reikia padėti savo broliams. Dž. Madzinis
Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. Nepakanka būti geram, dar reikia būti taktiškam. A. E Amjelis
Paremti geru žodžiu žmogų, patekusį į bėdą, dažnai svarbu taip pat kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria katastrofą nuo sklandaus ir saugaus judėjimo per gyvenimą. H. V. Bičeris
Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. Dž. R. Lovelis
Žmonių neaukština priklausomybė rasei ar odos spalva. Aukštesnis tas, kurio širdis dosnesnė ir protas blaivesnis. R. G. Ingersolas
Būk geras ir stenkis, kad niekas nežinotų, jog tu geras. L. Tolstojus
Manyk gerai, ir iš minčių išaugs geri poelgiai. L. Tolstojus
Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems. M. K. Čiurlionis
Pati tyliausia meilė — meilė gėriui. Marija Ebner-Ešenbach
Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu. M. Ebner’ešenbach
Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram. R. Tagorė
Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi. R. Rolanas
Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį. A. De sent Egziuperi
Gerumas — tai menas. G. Hauptmanas
Geras žmogus yra tas, šalia kurio lengviau kvėpuoti. P. Pavlenka
Išsivaduokite iš blogio — jums liks gėris. Išsivaduokite iš gėrio — kas jums liks! A. Mišo
Niekada negalite parodyti gerumo pernelyg anksti, nes nežinote, kada bus per vėlu. Ralph Waldo Emerson

Per kalėdos ir advento laikotarpiu svarbu dalintis gerumu ir nepamiršti kas jis yra:)Tad atsiminkim.
AMLIV

Rodyk draugams




kalėdos:)

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britiškų Kalėdų tradicijų išpopuliarinimo literatūroje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Krikščioniškosios Kalėdos

Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Pasekėjų manymu, Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją (pranašą). Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų Karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių. Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną, nors dėl tikslios gimimo datos nėra vieningos nuomonės.

Tradicijos Lietuvoje

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.

Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas. Pranė Dundulienė mano, kad Kalėdų senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių, aukodavo namų dievams, vaizduodavo būsimąją magišką sėją. Vėliau kalėdojimo apeigas pradėjo atlikinėti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus, persirengę gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis. Ypač svarbų vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.

Kadangi manyta, jog per Kalėdas namuose renkasi vėlės, kartais kaip avys ar žalčiai, buvo atliekamos apeigos su avimis ir žalčiais.

Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Dainose garbinama sugrįžtanti saulė. Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti. Sugrįžtanti saulė giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip. Dažnas žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis. Saulė vaizduojama žydinti, besidabinanti, besimainanti.

Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Neaišku, ar buvo puošiamos pačios šakos. Eglės šakas dažnai puošdavo mediniais išdrožtais papuošimais.

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.

Etimologija

Lietuvių kalba senasis šventės pavadinimas išliko pavadinti ir krikščioniškai šventei. Žodžio etimologija nėra visai aiški. Ji siejama su kolo – ratu, savo ruožtu susijusiu su soliarine mitologija. Kitų žodis koliada skirstomas į kolo – ratą ir Ladą, deivę. Treti žodį kildina iš lot. calendae „pirmos mėnesio dienos“, kuris galbūt susijęs su lot. calare. Tai gali būti skolinys iš baltarusių koljadá, panašiai kaip žinomas iš Latgalijos žodis kalada „išmalda, „plotkelė“ Kalėdos metu“ (Lietuvoje plotkelė labiau žinoma kaip kalėdaitis). Taip pat lenkų kolęda.

Kitose kalbose krikščioniškos ir nekrikščioniškos Kalėdos gali būti ryškiau atskirtos. Anglų kalbos Christmas kilęs iš senosios anglų kalbos Cristes mæsse – „Kristaus mišios“. Kitas Kalėdų metui pavadinti vartojamas terminas Yule (arba Yuletide) yra susijęs su senosiomis germanų tradicijomis.

Ištakos

Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžtant būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus“ – t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių. Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 d. nuo seno laikyta saulės arba saulės dievo atgimimo diena. Toks dievas egiptiečiams buvo Oziris, babiloniečiams – Tamuzas, iraniečiams – Mitra ir kt. Mitros gimimo diena buvo išpopuliarėjusi Romos imperijoje, vėliau įsigalėjusi krikščionybė nuo III–IV a. šiuo metu pradėjo švęsti Kristaus gimimą.

Kalėdos šiandien

Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų kaip Kalėdų Senelis, saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės. Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą. Paštas dirba lėčiau nei paprastai, nes nespėja išnešioti gausybės kalėdinių atvirukų. Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios melodijos: „Jingle Bells“, „We wish you a merry Christmas“ ir kt. Neretai prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“ prasmę: jos vis labiau sukomercinamos, tampa prievole.

Rodyk draugams




Kas yra meilė?

Apie meilę pasakyta begalė įvairiausių prieštaringiausių žodžių ir pamokymų, prirašyta tomai eilėraščių ir romanų. O vis dėl to ji tebėra paslaptingiausias žmogaus jausmas, kurį sunku apibūdinti ir įvertinti visiems žinomais žodžiais, nes tai toks individualus, nepakartojamas, intymus jausmas, kad drovu atverti širdį kam nors, išskyrus tą, kurį myli.

Žmonių pažiūros į meilę turbūt niekada nebuvo tokios margos ir prieštaringos, kaip dabar. Bene daugiausiai žalos meilės sampratai ir pačiai meilei yra padaręs bandymas ją atskirti į kūniškąją ir dvasinę, ypač tų pradų atskyrimas ir supriešinimas. Praeityje ir tam tikrais istorijos laikotarpiais prieita iki tokio kraštutinumo, kad į kūniškąją meilę vyravo toks požiūris, jog ji nuodėminga, nepadori ir net gyvuliška, o žmogiška laikyta tik dvasinė, kitaip vadinama platoniškoji meilė. Dabartiniais laikais vis labiau plinta priešingas požiūris — meile vis dažniau vadinami jos kūniškieji malonumai, todėl vis labiau rūpinamasi erotika, kartu pamirštamas ir nutylimas meilės dvasingumas. Kūniškojo meilės prado išlaisvinimas, prasiveržimas mūsų epochoje kartais vadinamas “sekso revoliucija”.

Abu šie kraštutinumai iškreipia meilės vaizdą ir pačią meilę, sumenkina jos žmogiškąją prasmę ir vertę. Nėra vien kūniškos ir vien dvasinės meilės, abu šie pradai prasismelkia vienas į kitą ir tik jų susiliejimas, vienovė, pusiausvyra sudaro meilės visumą ir pilnatvę.

Meilės pagrindas, požeminė jos versmė yra įgimtų instinktų skatinamas fizinis vyro ir moters potraukis. Tačiau tas potraukis, ūmus jo patenkinimas su atsitiktiniu lytiniu partneriu dar nėra meilė. Nuoga erotika nuasmenina meilę, ji paliečia tik kūną, o tai, kas žmogui svarbiausia — lieka už erotikos ribų. Erotomanui rūpi tik partnerio kūnas, jis nemato ir nevertina jo kaip asmenybės. Toks nesudvasintas fizinio potraukio tenkinimas iškraipo patį meilės supratimą, neleidžia nei pajusti, nei suvokti meilės pilnatvės. Apie tai yra kalbėjęs R.Rolanas: „Kūnas — mažiausia, ką moteris gali duoti vyrui“. Vienpusis bręstančio žmogaus polinkis į erotiką, seksą apskritai žaloja jo asmenybę, daro jį egoistu, instinktų vergu, ciniku.

Laimei, jauno žmogaus meilė, ypač pirmoji, niekada neapsiriboja gryna erotika. Bundantis fizinis potraukis priešingai lyčiai kartu „pažadina“, įsiūbuoja ir dvasines mūsų galias. Meilė išryškina ir sustiprina visus asmenybės bruožus, jos jėgas — grožio jausmą, išmintį, dorą.

Pamilę mes apskritai daromės jautresni grožiui. Pasaulis staiga pasirodo kitomis spalvomis nei buvo ligi tol. „Tartum auksinė pašvaistė apšviečia žmones ir daiktus stebuklingu žavesiu.” — sako apie tai bulgarų psichologas K. Vasiljevas. Grožis labiausiai sudvasina, supoetina meilę, paverčia ją jausmų švente, todėl įsimylėjėliai siekia kuo daugiau su juo bendrauti — grožisi vaizdingais gamtos vaizdais, lanko teatrą, kiną, parodas. Grožis suartina mylinčias sielas, padeda joms vienai kitą pažinti.

Troškimas pažinti mylimą žmogų — taip pat ryškus tikros meilės ženklas. “Negalima mylėti to, ko nepažįsti” (K. Vasiljevas). Tai noras pažinti mylimą žmogų, noras su juo suartėti: prasismelkti į jo gyvenimą, dvasią, charakterį. Tai bandymas įsitikinti, kad tas žmogus gali būti artimas tau, tapti tavo antruoju „aš“. Tai apgaulingas troškimas pamatyti mylimą žmogų tokį, kokį norėtum jį matyti, koks pats esi. Tai noras sutapti, susilieti su juo kūnu ir dvasia. Įspūdingai apie tai pasakė Bethovenas: „Aš esu tas, ką myliu“. Taigi, mylimo žmogaus pažinimas labai savotiškas, keistas, prieštaringas. Jis labai paveiktas mūsų meilės, todėl nėra bešališkas, objektyvus. Mes žiūrime į mylimą žmogų tarsi pro

L. van Bethovenas: „Aš esu tas, ką myliu.“

rožinį rūką, todėl matome jį gerokai gražesnį, geresnį, negu yra iš tikrųjų. Meilė idealizuoja ir pagražina mylimojo paveikslą. Meilė pritildo mūsų protą, sušvelnina jo kritiškumą, padaro jį atlaidesnį. Todėl Amūras vaizduojamas užrištomis akimis, o meilė vadinama akla. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Pritemdžiusi mūsų protą, meilė išjudina kitas pirmines mūsų pažinimo galias: juk mylėdami daug ką nujaučiame, įspėjame širdimi, nutuokiame. Meilės psichologas J. Riurikovas sako: „Meilė paaštrina dvasinę žmogaus klausą, daro subtilesnį jo gebėjimą skirti svetimos sielos akordus, padidina jo talentą suprasti kitą žmogų“. Meilė sustiprina mūsų intuiciją, įžvalgumą. Tariant R.Rolano žodžiais, „viena meilės akimirka pasako daugiau nei ištisi mėnesiai stebėjimo“.

Meilės žmogiškumą bene labiausiai patvirtina jos individualumas. Meilė išskiria vieną žmogų iš tūkstančio, ir jis mums tampa pats gražiausias, geriausias. Jis yra vienintelis , kurio trokštame, į kurį veržiamės, kurio vardą kartojame dieną ir naktį. Mes mylime jį todėl, kad jis kitoks negu visi, mylime jo individualumą. Ir mus pamilsta už tai, kad kuo nors skiriamės nuo kitų, patraukiame dėmesį, sužavime ir taip pat kam nors tampame vieninteliais pasaulyje. Meilė mums labiausiai leidžia pajusti savo ir kito žmogaus nepakeičiamumą, individualumą ir skatina tą individualumą vertinti, branginti, puoselėti. Meilė vienintelė leidžia mums visai suartėti su kitu žmogumi ir kartu nepažeisti jo asmenybės savitumo bei neprarasti savojo.

Meilė stiprina mūsų žmogiškumą, gerumą. A. Čechovas yra pasakęs, jog meilė parodo žmogui, koks jis turi būti. Pamilę ne tik trokštame mylimųjų akyse atrodyti gražesni, geresni, doresni, bet ir stengiamės tokiais tapti. Turbūt niekas kitas taip nepastūmėja žmogaus veiklos gėrio link, kaip meilė. Būtent mylimą žmogų labiausiai trokštame suprasti, skubame jam padėti, dėl jo aukotis.

Apskritai meilė — didžioji gyvenimo dovana žmogui. Ji pažadina ir sustiprina mumyse jutimo galias, ji viską nutvieskia vaivorykštės spalvomis, atskleidžia didžiąsias būties paslaptis. Ji labiausiai mus suartina dvasia ir kūnu su kitu žmogumi, nepažeisdama mūsų savitumo, priešingai — leisdama visa esybe pajusti save, savo gyvenimą. Meilėje išsipildo didieji mūsų lūkesčiai — dvasios ir kūno vientisumo, gyvenimo pilnatvės, laimės, kurių iki tol gal dar nebūname aiškiai suvokę.

Tačiau meilė leidžia mums aiškiau pajusti ne vien gyvenimo palaimą, bet ir jo pavojus bei negandas. Meilė nebūna be debesų, šešėlių. Mylimo žmogaus nuotaikų kaita, nerimas ir netikrumas dėl jo jausmų, pavyduliavimas, ilgesys ir išsiskyrimai, laimės trapumo nuojauta — šie amžini meilės palydovai temdo šį dangų, nuspalvina jį elegiškais ir dramatiškais fonais. „Meilė kelia liūdesį, nes yra nesulaikoma ir neišsipildanti“,— teigia E. M. Remarkas. Meilės kliūtys ir vidiniai jos prieštaravimai labai anksti leidžia mums pajusti, kad gyvenimo kelias nėra lygus kaip geležinkelio bėgiai,

„Meilė kelia liūdesį, nes yra nesulaikoma ir neišsipildanti“,— teigia E. M. Remarkas.

kad dviejų žmonių buvimas kartu yra ne mažiau sudėtingas kaip kaimyninių šalių santykiai, kad mūsų pačių dvasia, jausmai yra paslaptingi ir nepastovūs… Meilė pirmoji taip tiesiai parodo mums ne tik gyvenimo žavesį, bet ir dramatizmą.

Daugiausiai rūpesčio ir nerimo mums kelia meilės trapumas, jos likimas. Meilė — pats laisviausias jausmas, net jos apyaušris nei saulėlydis nepriklauso nuo mūsų norų, valios. Meilė yra mūsų dvasios budimo, skrydžio metas, mūsų jausmų šventė, o juk visos šventės anksčiau ar vėliau baigiasi. Kas užgesina, pražudo meilę?

Manau, kad jei du žmonės tikrai nori būti kartu jie bus. Sutinku su tuo, kad kuo myli tuo tampi,juk pradedi derintis pire to žmogaus,pamiršti savo pomėgius ir pakeiti,jo pomėgiais,tad manau svrabiausia,kad žmonės būtų ištiesų labai panašūs vienas į kitą,tada kiltų mažiau problemų ir liktų tik tie maži debesėliai giedram meilės danguje..:)AMLIV

Rodyk draugams




2013 Kinų horoskopas

2013-ieji pagal kinų kalendorių yra juodosios vandens Gyvatės metai. Jie prasideda 2013 m. vasario 10 d.

Pas mus gyvatės nelabai mėgiamos, visai kitaip yra Kinijoje. Čia ji – grožio bei išminties simbolis. Nesibijoma laikyti Gyvatės namuose, manoma, jog ji atbaido ligas. Žmonės, gimusieji Gyvatės metais, laikomi tikrais išminčiais. Jie dažniausiai pasikliauja vien savo sprendimais, retai Gyvatė paiso kitų patarimų. Be to, gyvatė yra ir gražus gyvūnas, tokie yra ir žmonės, gimusieji tais metais.

Kadangi Gyvatė turi gerą atmintį ir įžvalgą, tai 2013 metais būtent ir seksis įžvalgiems žmonėms. Juodosios vandens gyvatės metais patartina tvarkyti savo finansus, tačiau kad pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikės parodyti nepalaužiamą valią. Gyvatės yra labai ištikimos, kada kalba eina apie jų šeimą ir draugus. Bet nepamirškite – Gyvatė visada lieka gyvate. Niekada neverta stoti jai skersai kelio, nes ji ilgai viską prisimena ir bet kada gali atkeršyti.

ŽIURKĖ

2013-ieji metai Žiurkei yra gan sunkūs, gali nevykti viskas taip, kaip buvo suplanuota. Be to, gresia rimtas sveikatos pablogėjimas, todėl reikėtų ypač ją saugoti. Žiurkei reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir laukti geresnių laikų.

JAUTIS

2013 metai Jaučiui bus puikus laikas darbe ir versle. Tačiau galvoti vien tik apie darbą negalima – taip nukentės šeima ir draugai. Skirkite savo dėmesio ir laiko artimiesiems.

TIGRAS

2013-ieji metai Tigrui gana pastovus laikotarpis, be didelių praradimų, bet ir be pelno. Šią ramybę Tigrui reikėtų išnaudoti poilsiui.

KIŠKIS

2013 metais Kiškio laukia pokyčiai gyvenamojoje aplinkoje, pareikalausiantys piniginių išlaidų, o galbūt persikraustymo. Be to, tai metai, atnešiantys labai daug darbų.

DRAKONAS

Sėkmė profesiniame gyvenime Drakono neapleis ir 2013 metais. Pasitaikys daug gerų progų, kurias tiesiog privalu bus išnaudoti. Tačiau nereikia pamiršti ir šeimos, nes ji gali imti pasigesti Drakono.

GYVATĖ

2013-ieji metai Gyvatei nebus ypatingai lepinantys. Gali būti, kad eilė nemalonumų tiek darbe, tiek šeimoje neigiamai paveiks Gyvatės sveikatą. Galbūt grės nedidelis nelaimingas įvykis, tačiau rimti nuostoliai nelabai tikėtini.

ARKLYS

Arklio 2013-ais metais gali laukti nenumatyti sunkumai profesinėje veikloje. Reikės mobilizuoti visas jėgas, norint sutvirtinti savo poziciją, kitu atveju laukia nesėkmė.

OŽKA

2013-aisiais Ožkos teigiamus poslinkius keičia nesėkmės. Tačiau gerų draugų dėka metų pabaigoje turėtų aplankyti sėkmė.

BEŽDŽIONĖ

2013-ieji Beždžionei yra dviprasmiški metai. Darbe laukia paaukštinimai, tačiau šeimoje – vien tik ginčai ir kitos problemos. Beždžionei reikėtų į tai reaguoti kantriai ir atlaidžiai, kad santykių neužvaldytų piktumas.

GAIDYS

2013-ieji Gaidžiui yra ramybės ir poilsio metai. Tai pasiruošimo laikotarpis ateities kovoms ir problemoms. Nuostolių šiais metais greičiausiai neteks patirti.

ŠUO

2013-aisiais Šuo visiškai atsipalaiduoti dar negali, nors jau ateina pozityvūs poslinkiai. Dėka įtakingų pažįstamų, atsiradusias atokvėpio dienas galima išnaudoti poilsiui ir šeimos pasirūpinimu.

KIAULĖ

2013-ieji yra neramūs metai Kiaulei. Laukia nelabai malonios kelionės darbo reikalais. Išvykos, bei darbiniai reikalai gali pakenkti meilės santykiams. Kad šie metai neatneštų didesnių nuostolių, reikėtų pasisaugoti nuo per didelio išlaidumo.

Rodyk draugams




Dovanos pagal zodiako ženklą

AVINAS

Šis ugnies stichijos atstovas dievina neįprastas dovanas – kad būtų kas nors nauja. Šio ženklo atstovės moterys bus patenkintos gavusios originalią žvakidę ar kokią kitą skoningą namų interjero detalę. Tačiau jos neliks abejingos ir papuošalui, ypač jei jis bus ryškus ir neįprastas.

Avino ženklo atstovai vyrai įvertins dovanų gavę solidų žiebtuvėlį ar rašiklį. Kadangi šio ženklo atstovai dievina greitį, apsidžiaugs, jei dovana bus skirta jų plieniniam žirgui papuošti. Mažiesiems Avino ženklo atstovams po Kalėdų eglute galite padėti žaisliuką su staigmena, daugiafunkcį robotą ar pistoletą. Tačiau nereikėtų nustebti, jei paklausus, ar patiko dovana, išgirsite atsakymą: „O aš jos dar neišpakavau!”. Tokie jau tie Avinai!

Dovanos: suvenyriniai ginklai, originalūs papuošalai ar akinių rėmeliai.

JAUTIS

Jaučio ženklo atstovai visada žavi praktiškumu ir geru skoniu. Jie visada kitiems perka tik geras ir naudingas dovanas, todėl ir patys tikisi, kad šiais metais gaus praktišką, skoningą ir… nepigią dovaną. Šio ženklo atstovės moterys bus sužavėtos dovanų gavusios auksinę apyrankę ar grandinėlę. Tačiau jei auksinės dovanėlės tampa tradicija, nustebinkite savo mylimąsias skoningais indais iš stiklo ar dailiais stalo serviravimo įrankiais.

Jaučio ženklo atstovai vyrai be galo mėgsta natūralios odos, ypač rankų darbo, dirbinius.

Mažieji Jaučio ženklo atstovai bus kupini džiaugsmo, jei Kalėdų Senelis atneš pilną krepšelį gėrybių: įvairių skanumynų, tikrų (būtinai) monetų, vaisių ir t.t. Svarbiausia, kad dovanų būtų daug. Beje, Jaučio ženklo žmonės turi ypač gerą atmintį, todėl dovanas jiems stenkitės teikti kiekviena proga.

Dovanos: suvenyrinis ragas, kaklaryšis, rankų darbo liemenė ar megztinis, krepšelis su kosmetika, skutimosi reikmenys, natūralios vilnos pledas.

DVYNIAI

Dvynių ženklo žmonės labai mėgsta gauti daug dovanėlių. Nesvarbu, kad tai bus mažos smulkios dovanėlės, svarbiausia, kad jų būtų daug. Juk ir Dvyniai – iš dviejų.

Dvynių ženklo moterys dievina dovanas su potekste. Pavyzdžiui, neįkainojama dovana joms bus ant žiedo ar segės išgraviruotas vardas. Jos mielai priims ir dovaną-knygą arba bilietus į spektaklį, koncertą.

Dvynių ženklo vyrai džiaugsis gavę su jų darbu ar pomėgiu susijusias dovanas: tai gali būti dailus portfelis, darbo knyga, naujas mobilusis telefonas.

Mažieji Dvynių ženklo atstovai šokinės iš džiaugsmo, dovanų gavę konstruktorių, muzikinį grotuvą, naujas ausines ar nešiojamąjį kompiuterinį žaidimą. Mergaitės neatsisakys dailių aksesuarų: plaukų segių, diržų ar pirštinių.

Dovanos: įvairūs darbo instrumentai, rašikliai, pieštukai, kosmetikos rinkiniai.

VĖŽYS

Jei norite su dovana įtikti Vėžio ženklo atstovams, pasistenkite iš anksto sužinoti, ko jie trokšta. Vėžio ženklo atstovai labai vertina pačių gamintas, ypač – praktiškas dovanas. Vėliau tokia dovana bus apipinta sentimentaliais prisiminimais.

Vėžio ženklo moterys trokšta, kad tai būtų jų svajonių dovana. Pavyzdžiui, šilkiniai naktinukai, romantiška kelionė į egzotišką šalį, pasiūlymas tekėti. Vėžio ženklo atstovai vyrai gal kiek praktiškesni, bet ir jiems nėra svetimas jausmingų dovanų pasaulis.

Tėtis Vėžys ypač bus dėkingas, jei jam teikiamą Kalėdų dovanėlę palydės vaikų dainos. Arba ištisus metus jis džiaugsis žmonos megztu megztiniu.

Vėžio ženklo atstovai vaikai norės gauti kokį mielą žaisliuką, kuris bus jų įsivaizduojamo žaidimų pasaulio draugas.

Dovanos: arbatos ar kavos servizai, servetėlės, alaus bokalai, skraistės, minkštos kailinės šlepetės, knygų rinkiniai.

LIŪTAS

Teikiant dovanas Liūto ženklo atstovui, būtina pabrėžti, kad dovana išties vertinga. Liūtas iš prigimties dosnus, to paties tikisi ir iš aplinkinių.

Liūto ženklui priklausančios moterys labai vertina kruopščiai įpakuotas dovanas, todėl pasistenkite, kad jūsų teikiama dovana būtų itin ryškiai įpakuota. Jei dovanojate dovaną, pirktą per paskutinį išpardavimą, tik neprasitarkite apie tai Liūto ženklo atstovams vyrams – jie jausis neįvertinti. Paglostysite Liūto savimeilę, įteikdami kokį nors aksesuarą: laikrodį, medalioną, auskarus ar rankogalių seges.

Liūtas nieko prieš dideles dovanas: šviestuvus, servizus, vazas, paveikslus. Liūto ženklo atstovai vaikai džiaugsis dovanėle, kuri pranoks kitų gautas dovanėles: dideliu pliušiniu liūtu, radijo bangomis valdomu visureigiu.

Dovanos: skoningi papuošalai, žvakidės, aksesuarai, grožio priežiūros priemonės.

MERGELĖ

Mergelės ženklo atstovai ypač kruopščiai renka dovanas ir jas teikia pagal visas taisykles. Todėl būtų puiku, jei Mergelė ir iš jūsų gautų dovaną pagal taisykles: su palinkėjimu, atidžiai įpakuotą ir tvarkingai padėtą po Kalėdų eglute.

Mergelės ženklo atstovai vyrai bus patenkinti gavę ką nors praktiška: žinyną, albumą, rankinę, skrybėlę. Šiam ženklui atstovaujantys ir vyrai, ir moterys labai mėgsta knygas. Todėl knygyno dovanų kuponas taip pat bus mielai priimtas.

Mažiesiems Mergelės ženklo atstovams galite dovanoti kuprinę, kurioje „slėpsis” viena kita smulkmenėlė. Būtinai sugalvokite kokią nors istoriją, kaip ši dovanėlė atkeliavo į mažylio rankas.

Dovanos: mezgimo ar siuvimo reikmenys, odinė galanterija, bižuterija, medžio ar metalo interjero detalės.

SVARSTYKLĖS

Svarstyklės jaučia silpnybę įvairioms dėžutėms, skrynelėms – juk jose gali tiek daug visko laikyti arba… paslėpti. Todėl nudžiuginkite Svarstyklių ženklo atstoves moteris ne tik gražiai įpakuodami joms skirtą skrynelę, bet ir ką nors į ją įdėdami. Moterims tai bus tolygu atrasti lobį.

Svarstyklių ženklo atstovai vyrai vertina kokybę. Jie neatsispirs pagundai iškart pasimatuoti naują D & G kaklaryšį ar įsiverti firmos „Versace” diržą. Nieko prieš ir pinigines (geriau pilnas), užrašų knygeles su užsegimu, rašiklius.

Jei Svarstyklių ženklo vaikams dovanosite piešimo ar keramikos rinkinį – neapsiriksite, tik prie šventinio stalo galite jų nelaukti. Vaikiška enciklopedija taip pat ilgam gali užvaldyti jų dėmesį.

Dovanos: pudrinės, šalikėliai ir skarelės, kvepalai, juvelyriniai dirbiniai, saldumynai.

SKORPIONAS

Tai dar vienas Zodiako ženklas, kuriam geriau įtikti su dovana – priešingu atveju sulauksite ne tik kritikos, bet ir keršto. Skorpiono ženklo atstovai dievina antikvarinius daiktus: pradedant šaukštais ir baigiant baldais. Todėl nepatingėkite panaršyti po senienų mugę.

Skorpiono ženklo atstoves moteris galite sužavėti ir kokia nors smulkmena iš erotinių prekių parduotuvės. Tokios dovanos neatsisakytų ir šiam ženklui atstovaujantys vyrai.

Skorpiono ženklo vaikams svarbiausia, kad dovana būtų kuo paslaptingesnė: su mįslėmis ir galvosūkiais. Paslėpkite žaisliuką ir duokite nuorodas, kur jo ieškoti.

Dovanos: senoviniai daiktai, vazos, paveikslai, statulos, kaukės, iškamšos, aromaterapijos rinkiniai, įvairūs masažiniai aliejai.

ŠAULYS

Šaulio ženklo atstovui nesugalvokite dovanoti nuobodžios dovanos – jis dievina staigmenas. Jei leidžia galimybės, dovaną paslėpkite kur nors kieme ar paprašykite, kad ją įteiktų pats Kalėdų Senelis ir Snieguolė. Gali įteikti ir… policininkas.

Šaulio ženklo moterys dažniausiai būna sportiškos ar užsiima joga, todėl sportinė dovanėlė jai labai patiks. Šaulio ženklo vyrai taip pat su malonumu priims sportinį inventorių, kuprines ar žvejybos reikmenis.

Mažiesiems Šaulio ženklo atstovams galite dovanoti supamąjį arkliuką ar žaislinį automobilį, kuriuo jie galėtų važinėti.

Dovanos: sportinis kostiumas ir avalynė, turizmo inventorius, garso ir vaizdo aparatūra, transporto priemonės.

OŽIARAGIS

Ožiaragio devizas „Protinga dovana už protingą kainą”. Kokia dovana pradžiugintų rimtąjį Ožiaragį? Tik rimta ir praktiška. Ir nepigi.

Ožiaragio ženklo moteris pavergsite įteikę gerai išdirbtos odinės galanterijos gaminį: rankinę ar diržu, taip pat – buitinės technikos.

Ožiaragio ženklo vyrai džiaugsis dovanų gavę vizitinių kortelių dėklą ar „Rolex” laikrodį. Jei Ožiaragis turi auksines rankas, dovanokite instrumentų rinkinį ar elektrinį grąžtą.

Mažieji Ožiaragiai – didžiųjų Ožiaragių kopijos. Todėl jiems galite dovanoti tokias pat dovanas, tik mažesnes. Pavyzdžiui, konstruktorių su įrankiais, vaikiškus lėlių namelius su visa buitine įranga. Jų praktiškas požiūris į gyvenimą prasideda vos išropojus iš vystyklų.

Dovanos: elektros ir buities technika, rankinės, piniginės, kosmetinės, įvairūs virtuvės ar darbo kambario aksesuarai.

VANDENIS

Kas jau kas, bet Vandeniai tikrai atpažįsta naujausios mados balsą. Todėl nė nemanykite po Kalėdų eglute jiems padėti nebemadingą drabužį ar avalynę. Šie naujovių mėgėjai bus be galo dėkingi už naują mobilųjį telefoną ar kompiuterį. Jei tokia dovana per brangi, dovanokite kompaktinį diską.

Vandenio ženklo atstovėms moterims galite dovanoti virtuvinį kombainą ar plaktuvą.

Mažieji Vandenio ženklo atstovai džiaugsis dovanų gavę naują muzikos grotuvą ar ausinuką, kompaktinių diskų kolekciją ar naujausias kompiuterinių žaidimų versijas.

Dovanos: kosmetika, knygos, telefonai ir jų aksesuarai, suvenyrai, kompiuteriai ir jų priedai.

ŽUVYS

Šio Zodiako ženklo atstovų skonis – neprastas. Vyrams, atstovaujantiems Žuvų ženklui, laimės suteiktų dovanų maiše rastas fotoaparatas arba vaizdo kamera. Jei norite kuklesnės dovanos, dovanokite šilkinį chalatą arba kvepalus. Kaip priedą galite pridėti butelį tauraus alkoholinio gėrimo.

Žuvų ženklo atstovės moterys laukia kelių dovanų: viena turi būti romantiška, o kita – praktiška. Jei dovanojate kavos virimo aparatą, būtinai pridėkite nuotaikingą atviruką su užrašu: „Amžinai tavo” arba „Tu mano meilė”.

Mažieji Žuvų ženklo atstovai nenuspėjami. Vienais metais jie gali svaigti dėl technikos, kitais – dėl muzikos, dar kitais – dėl sporto. Todėl prieš dėdami dovaną po Kalėdų eglute, pasidomėkite, kokių norų vandenyse šįkart nardo jūsų atžala. Mergaitės džiaugsis gavusios naują lėlę Barbę ar žaisliuką iš mėgstamo filmuko.

Dovanos: indai, taurės, peleninės, patalynės komplektai, pagalvės, chalatai, fotoaparatai, kvepalai.

Rodyk draugams