BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Jūros kiaulytės

Jūrų kiaulytė (lot. Cavia porcellus, angl. Guinea pig) – jūrų kiaulyčių (Caviidae) šeimos gyvūnas. Kilęs iš Andų kalnų regiono. Nuo XVI a. Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas.

Andų regione tebeauginamos tvartuose ir vartojamos maistui.

[taisyti] Auginimas ir priežiūra

Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po II pasaulinio karo, Europoje atsirado jūrų kiaulyčių augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220–280 g. Nerekomenduojama šių gyvūnų pirkti rudenį ar žiemą – tik vasarą. Galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.

Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Taip pat jas galima maitinti grūdais, daržovėmis, retkarčiais duoti pieno produktų (pavyzdžiui, varškės). Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdyklė su vandeniu, kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena dieną). Kartais gali valgyti savo išmatas, tačiau tai reiškia, kad joms trūksta reikiamų medžiagų organizmui.

Gyvūno narvelis turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Narvelio dugną geriausia iškloti pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti. Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei, dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.

Jei jūrų kiaulytė laižo rankas, tai gali reikšti, kad ji prisirišusi prie savo šeimininko (prisirišimo ženklas, laižo ne kiekvieno žmogaus rankas), arba rankos yra prakaituotos ar suteptos kuo nors, ką mėgsta jūrų kiaulytės.

Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, kailiuką reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat trumpinti nagus, tačiau reikia būti atsargiems, nes galima sužeisti, todėl geriau kirpti tik nagų galiukus, arba vesti pas veterinarą. Jūrų kiaulytę geriau glostyti su dvejais pirštais braukiant nuo užausių ir lyg švelniai „gnybiant” iki galvos, kol susilies pirštai.

Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekad neįkąs (nebent jei yra kankinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 8-10 metų retais atvejais ir 12 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas).

Mokslinė klasifikacija

Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Jūrų kiaulytės
(Wikispecies-logo.svg Caviidae)
Gentis: Cavia
(Wikispecies-logo.svg Cavia)
Rūšis: Jūrų kiaulytė
(Wikispecies-logo.svg Cavia porcellus)

Jūros kiaulytės narvelyje visuomet turi būti geros kokybės pašaro ir švaraus šviežio vandens. Specializuotose gyvūnėlių parduotuvėse ir prekybos centruose parduodami presuoti grūdai turi visų būtinų maisto medžiagų. Kai kurie jūros kiaulyčių augintojai šeria jas triušiams skirtu pašaru, tvirtindami, kad šis pašaras niekuo nesiskiria nuo jūros kiaulytėms skirto, tačiau jie klysta. Ne taip kaip daugumai žinduolių (įskaitant ir triušius), jūros kiaulytėms reikia didelio kiekio vitaminų bei folio rūgšties. Priešingai, nei triušių, jūros kiaulyčių organizmas negamina taip reikiamo vitamino C, todėl reikia jo gauti iš kitų šaltinių. Jūros kiaulytėms skirti grūdai pilnai išpildo minėtus reikalavimus.
Jūros kiaulyčių pašare yra 18-20% proteinų, 16% skaidulų ir apie vieną gramą vitamino C kilograme pašaro. Deja, nors ir tinkamai laikomas, pašaras per maždaug šešias savaites nuo tada kai pagaminamas, netenka pusės vitamino C kiekio. Todėl pasistenkite, kad jūsų augintinis gautų šio vitamino papildomai: 200 mg citrinos rūgšties sumaišykite su geriamuoju vandeniu arba kasdien duokite kopūsto lapą, arba vieną ketvirtį apelsino. Švieži žalumynai, šienas ir nedidelis kiekis vaisių jūros kiaulyčių racione turi būti kasdien. Tačiau šie produktai neturi viršyti 10-15% dienos kalorijų normos. Prieš duodami vaisius ir daržoves gerai nuplaukite, kad neliktų pesticidų ir bakterijų pėdsakų. Jūros kiaulytė turi valgyti iš keramikinio sunkiai apverčiamo dubenėlio aukštomis sienelėmis, kad į maistą nepatektų ekskrementų. Dubenėlį statykite ne ant kraiko, o ant namelio pamato.
Vanduo pilamas į gertuvę ir tvirtinamas prie narvelio grotų. Jūros kiaulytės atsigeria pajudindamos specialų rutuliuką, esantį gertuvės metalinio vamzdelio gale. Kadangi šie gyvūnėliai geria dažnai, gertuvę plauti ir dezinfekuoti patariama kasdien, lygiai, kaip ir keisti vandenį. Jei vandens kvapas jūros kiaulytei nepatiks, ji gali nustoti gerti, todėl vanduo turi būti nuolatos šviežias.
Pasak egzotinių gyvūnėlių specialisto daktaro Curt’o Nakamura, šienas yra svarbus graužikų mitybos elementas. Šio produkto tiek didelės, tiek mažos jūros kiaulytės turėtų gauti daug. Jis naudingas todėl, kad grūdai neturi pakankamo kiekio skaidulų, o jos reikalingos gerai žarnyno veiklai palaikyti. Ilgosios skaidulos skatina žarnyno raumenų susitraukimus ir pagerina bei palaiko žarnyno darbą (padeda išvengti žarnyno nepraeinamumo). Šiaudų graužimas taip pat svarbus dalykas. Kaip ir triušiai, jūros kiaulytės turi greitai augančius dantis, kuriuos nušlifuoja grauždamos maistą. Liucernos šiauduose gausu baltymų ir kalcio, tačiau susimaišę su grūdais jie netenka tam tikro kiekio kalcio bei fosforo. Dėl šios priežasties jūros kiaulytei gali prasidėti viduriavimas, atsirasti inkstų akmenys, šlapimo pūslės problemos. Pašarinio Motiejuko šienas geresnis pasirinkimas. Pastarasis nesumažina baltymų ir vitaminų kiekio.








O gražuolė tarp margučių mano pačios jūros kiaulytė-Rikė:)AMLIV

Patiko (1)

Rodyk draugams

Komentarų – 4

kodel kaias paimu svojuru kiaulyte i rankas ji visada kakoja ir sisioja

danguole | 2013-05-03 20:36

Na manyčiau iš baimės,o šeip geriau jos neimt iškart jei paėdus ar gėrus,na o man tai dar pavyko ir paaiškint:DDgyvuliukas supranta,juk kažkiek ir dar nereikia ilgai tada rankose laikyt,o tuo metu ji pradėt turėtų muistytis ir pan.

19950201vilma | 2013-05-15 18:10

Sveiki,
Kodel kai rasoma apie vitamina C, minima 200 mg vitamino C, nepažymima koks kiekis vandens ??? Apie koki kieki vandens eina kalba?

k.s. | 2015-06-30 22:21

Nustebino, kad nepaminėta, kad kiaulytėms BŪTINAS šienas! Vasarą sveika praturtint racioną švaria žole. O Šieno narvelyje turi būti visada. Dėl tualetinių įpročių, tai mano kiaulytė pasiprašo, kai ant rankų užsinori sisiot ar kakot, patampo už rūbų, tada ją paleidžiu ir ji bėga į narvelį atlikti reikalų. Šeimininkas turėtų stebėti savo kiaulytės kūno kalbą, kai pasidaro neramesnė, reiškia reikėtų leisti jai nueit į tualetą.

Aušra | 2017-04-23 12:22

Rašyti komentarą

(būtinas)

(būtinas)