BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius. Lietuvių kalboje dažniausiai vartojami jungtukai yra
ir, kad, bet, nes, o, kai

Jungtukai
skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius:


  • Sujungiamieji: ir, bei,
    o, bet, tačiau. Jungia vienarūšes sakinio dalis. (Jie
    buvo geri, bet kvaili
    .)

  • Prijungiamieji: kad, jog,
    kol, nes, kadangi. Jungia priklausomus sakinius,
    kurie atsako į sakinio dalies klausimą. (Visada sakiau, kad tu
    protingas.
    )

Pavyzdžiai

Mes važiavome vingiuotu ir
duobėtu keliu.
,,

Jis žino, bet negali nieko
padaryti.

Aš matau, kad jis dirba.

Jis žino, nes tu jam pasakei.

Rodyk draugams




padalyvis


Padalyvis

Padalyviskalbos dalis, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių. Padalyvis
neturi giminės ir galūnės.
Pavyzdžiui: Einant - šaknis ein-; priesaga -
ant. Ėjus - šaknis ėj-; priesaga us.

Padalyvis nėra kaitomas. Turi visus 4 laikus:

Esamasis laikas: einant, laukiant, žiūrint

Būtasis kartinis laikas: ėjus, rašius

Būtasis dažninis laikas: eidavus, rašydavus

Būsimasis laikas: eisiant, nešiant, grįšiant



Rodyk draugams




prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas,
prieveiksmis dažniausiai eina prie
veiksmažodžio
ir jį paaiškina (pvz., daug skaito). Kartais prieveiksmis
aiškina
būdvardį
arba dalyvį. Prieveiksmiai nerodo nei
skaičiaus, nei giminės, todėl sakinyje jie yra šliejami prie veiksmažodžio,
būdvardžio ar dalyvio.

Prieveiksmiai
atsako į šiuos klausimus:


  • kaip?

  • kada?

  • kur?

  • kodėl?

  • kiek?

Patys
prieveiksmių klausimai taip pat yra laikomi prieveiksmiais.

Dažniausiai
prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas
(pvz., šauniai pasidarbavo, narsiai
kovodami
), bet gali aiškinti ir
būdvardžius
(pvz., labai skanus, tamsiai žalias), kitus prieveiksmius (pvz., labai gerai, visai arti), kai kuriuos
daiktavardžius
(pvz., pernai metais, visai vyras).

Sakiniuose
prieveiksmiai

Rodyk draugams




prielinksnis


Prielinksnis

Prielinksnis arba prepozicija
tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Prielinksnis eina su daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio
linksniu (lietuvių kalbojekilmininku,
galininku ir įnagininku).
Prielinksnis susieja linksnį su
veiksmažodžiu, būdvardžiu, skaitvardžiu, įvardžiu, prieveiksmiu arba daiktavardžiu į žodžių
junginį ir su tuo linksniu sudaro žodžių junginio priklausomąjį dėmenį (pvz.,
liet. „einu per mišką“).

Savarankiškos leksinės reikšmės prielinksnis neturi,
tačiau individualia reikšme padeda atskleisti junginio žodžių semantinius
santykius (
erdvės, laiko, priežasties, tikslo, išskirties,
draugė̃s).

Pagal struktūrą išskiriami paprastieji (daugiausia vienskiemeniai),
samplaikiniai (pvz., liet. „iš po“) ir sudurtiniai (pvz., liet. „anapus“) prielinksniai.
Pagal kilmę – senybiniai (pirminiai) ir naujybiniai (antriniai). Senybinių
prielinksnių genetiškai neįmanoma susieti su kitais dabartinės kalbos žodžiais
(pvz., liet. „apie“, „ant“). Nemažai jų – vienskiemeniai, atitinka
veiksmažodžių
priešdėlius, žymi įvairius semantinius
žodžių santykius; jų atitikmenų esama daugelyje kalbų. Naujybiniai
prielinksniai išlaikę genetinį ryšį su savarankiškais žodžiais (arba jų junginiais),
iš kurių kilę (pvz., liet. „arti“, „gale“, „iš anapus“). Naujybiniai
prielinksniai yra sudėtingesnės struktūros, paprastai žymi vienos rūšies
semantinius žodžių santykius.

Prielinksnius turi daugelis kalbų; jie ypač svarbūs mažai linksnių
turinčioms kalboms.
[1]

Rodyk draugams




dalelytė

Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų
prasminių
atspalvių
. Bendrinėje lietuvių
kalboje
dažniausiai
vartojamos šios dalelytės: antai, ar,
argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, ne, nebe,
nei, nė, nebent, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien,
vis, vos
. Dalelytėmis taip pat gali būti
žodžiai
: bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.

Rodyk draugams




jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius. Lietuvių
kalboje

dažniausiai vartojami jungtukai yra ir,
kad, bet, nes, o, kai

Jungtukai
skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius:


  • Sujungiamieji: ir, bei, o, bet, tačiau. Jungia vienarūšes sakinio dalis. (Jie buvo geri, bet kvaili.)

  • Prijungiamieji: kad, jog, kol, nes, kadangi. Jungia priklausomus sakinius, kurie atsako į
    sakinio dalies klausimą. (Visada
    sakiau, kad tu protingas.
    )

Pavyzdžiai

Mes
važiavome vingiuotu ir duobėtu
keliu.
,,

Jis
žino, bet negali nieko padaryti.


matau, kad jis dirba.

Jis
žino, nes tu jam pasakei.

Rodyk draugams